Kelionės su kūdikiu

Aš galvojau, kad su kūdikiu keliauti tiesiog negalima. Na, tiksliau, aplinka mane privertė taip galvoti, bet tai NE-TIE-SA. Keliauti su kūdikiu – tai pats geriausias dalykas tiek mamai, tiek visiems šeimos nariams. Juk laikas išlįsti iš miegamojo ir pradėti rodyti pasaulį savo mažam stebuklui ar ne?

Keliauju su kūdikiu nuo pirmų mėnesių

Mano dukra gimė šiek tiek daugiau nei savaitę prieš Kalėdas. Nu jo, geresnio mėnesio gimti turbūt ir negalėjo būti, bet ką jau padarysi, kad taip likimas lėmė. Tad po geros savaitės mes jau keliavome į savo gimtąjį Radviliškį. Jau girdžiu jūsų mintis: „O Dieve, juk negalima...“. Atsakau, kad galima ir daktarai mus padrąsino, tad nebūkim sovietinės bobutės.

Apie pirmąją kelionę nedaugžodžiausiu, tiesiog buvo neįprastos šventės lovoje, su papuliu burnoje. Būtų buvę daug liūdniau, jei šventes būtume praleidę vieni namuose, kai mums reikėjo palaikymo ir karštų kotletų su bulvių koše.

Keliaujam į Norvegiją su dviejų mėnesių kūdikiu

Taip mes vasario pradžioje išvykome į Norvegiją ir ten praleidome dvi savaites. Pirmiausia vykome į Klaipėdą kelto link. Dviejų mėnesių kūdikis daug miega, tai ir kelionė iki kelto buvo pramiegota ir net nepastebėta. Tik svarbu, kad auto kėdutėje vaikas nesukaistų, todėl nerekomenduoju sintetinių kepurių ir drabužių.

Kelte greit patekome į kajutę ir įsikūrėme. Bėda ta, kad kelte per minkštas čiužinys, tad miegoti su dukra buvo nepatogu, plius kai naktį šimtą kartų maitinu savo pienu. Tačiau, man jau geriau nepatogiai pamiegoti vieną naktį, nei mirkti ant sofos namie.

Keltas plaukė apie 12val., tad ryte atsikėlus ir papusryčiavus laukė ilga kelionė iš Švedijos į Norvegiją. Automobiliu keliavome apie 15val. iki gyvenamos vietos. Kelionė prailgo, nes darėme daug stotelių tam, kad kūdikis pailsėtų nuo auto kėdutės ir reikėjo pamaitinti ar pakeisti sauskelnes. Beje buteliukais dar tada nemaitinau, bet automobilyje maitinti pačiai nebuvo sudėtinga. Juk tas pats kaip sėdint ant sofos...

Man atrodė, kad vien sauskelnių keitimas bus neįmanomas žiemą keliaujant automobiliu, bet juk visose degalinėse įrengti pervystymo kambariai, tad problemos nebuvo ir šiuo reikalu.

Taigi po 15val. atvykome į tikrą pusnynuos paskendusią Norvegiją, kuri mane sužavėjo iki ašarų. Matyt veikė hormonai. Atsipalaidavau ir mėgavausi Norvegijos gamta, slidinėjimo kurortais ir smagia kompanija.

Į Lietuvą grįžome su keltu taip pat. Kelionė buvo greitesnė ir su mažiau streso. Juk jau turėjome patirties, o kūdikis, pagrinde, visą kelionę pramiegojo.

Po kiek laiko susilaukiau komentarų iš draugų, kad mes per drąsiai elgėmės, jog keliavome su dviejų mėnesių kūdikiu. Tačiau, kaip viena mama pasakė - mama geriausiai žino, kas yra geriausia jos vaikui. Na žinoma, žino kas geriausia ir jai, nes laiminga mama – laiminga šeima.

Tiesa pasakius, Martynai dar nebuvo dviejų mėnesių kai pasiryžome keliauti į Norvegiją. Patikėkit manim, kaip aš bijojau ir pergyvenau dėl šios kelionės.

Bandžiau išgalvoti įvairiausius scenarijus, kas būtų jeigu būtų... Tačiau turint adekvatų vyrą, dabar galiu apie tai papasakoti tiems, kurie bijo keliauti su kūdikiu.

Pradžioje, dėl kelionės su kūdikiu, pasikonsultavome su dukros daktaru. Jis rekomendavo kokius vaistus turėti ir padrąsino plaukti su keltu į Norvegiją, nes oro uostai – virusų ir kitų ligų šaltinis nr. 1. Taip pat pasitarėme su draugais kurie keliavo kartu, nes tiesiog reikėjo palaikymo.

Keliaujate su kūdikiu ir jūs?

Pasidalinkite savo įspūdžiais kaip sekėsi jums keliauti su vaikais, o aš būtinai pasidalinsiu jūsų istorija apie keliones šioje svetainėje.

Antra kelionė su kūdikiu automobiliu

Antra rimtesnė kelionė su dukra automobiliu vyko vasarą kai jai buvo beveik 8 mėnesiai. Po pusės metų vykome vėl į Norvegiją su automobiliu ir keltu. Ši kelionė buvo jau lengvesnė, nes jau turėjome patirties ir kūdikis jau buvo guvesnis – dairėsi pro langus ir domėjosi aplinka. O mes gudručiai, šį kartą jau pasiėmėme sulankstomą maniežą su čiužiniu ir kelte visi miegojome saldžiai. Keliaujant automobiliu turėjome skanių užkandžių ir Martynai, tad veiklos buvo apstu.

Norvegijoje buvome apie 3 savaites. Gyvenome kaime, todėl gamta ir grynas oras buvo geriausia ką galėjau suteikti savo kūdikiui. Kasdien vaikščiojau po kalnus stumdydama vežimėlį ir rodydama karves ar avis dukrai. Taip pat intensyviai keliavome po Norvegiją automobiliu ir miegojome mažose trobelėse be patogumų. Ne, sudėtinga nebuvo, nes visur buvo įrengtos prausyklos. Įsivaizduokite, atsikeliate mažoje trolių trobelėje, per mažą langiuką matosi kalnai, upelis ir aplink visur auga mėlynės. Wow koks vaizdas.

Juokiamės, kad dukra per pirmus savo gyvenimo metus pamatys daugiau pasaulio, nei mes per 30 metų. Kelias dienas keliavome non-stop, nes norėjome pamatyti kuo daugiau Norvegijos krioklių, kalnų ir ežerų. Ir tiesa ta, kad labiau pavargome mes su vyru, nei kūdikis, nes juk ją reikėjo nešti, ar stumti vežimėliu per kalnuotus, akmenuotus, šaknimis išraustus keliukus. Ir visa tai dėl gražaus vaizdelio. O dukra tabalavo kojytėmis arba miegojo prisiglaudusi nešioklėje prie krutinės.

Šios kelionės metu jau nemaitinau dukros savo pienu, todėl galvojau, kad bus tikras iššūkis su mišinuko gaminimu. O jei nebus iš kur gauti virinto vandens, ar puodo išdezinfekuoti buteliukus??? Viskas buvo gerai. Visur vandens yra, net ir trobelėje be patogumų. Beje, dėl viso pikto, turėjome virdulį ir termosą, tad alkani tikrai nebuvome. Sakyčiau, reikia mažiau galvoti, bet juk kas viską apgalvos jei ne mama.

Kelionė į Turkiją su kūdikiu

Klasiška šeimos kelionė į Turkija tiesiog privaloma, kai turi vaikų, tiesa? Pirmą kartą ir mes skirdome į Turkiją su 9 mėnesių kūdikiu. Beje tai buvo pirmasis dukros skrydis. Pergyvenau dėl pienuko lėktuve, dėl užgulusių ausų ir karščio. Tačiau pienuką lengvai prasinešiau pro patikros punktus oro uoste, lėktuve Martyna miegojo, o atsivėsinti jai labai patiko baseinuose. Tad ir vėl prisigalvota mamiškai per daug.

Su gydytoju konsultavausi dėl rizikos apsinuodyti kūdikiui, tad rekomendavo pagerti gerųjų bakterijų ir įsidėti gėrimo prisotinto elektrolitais, kad apsinuodijimo atveju, nebūtų dehidratacijos kūdikiui. Aišku iš tos baimės apsinuodijau pati, bet nieko tokio, mamos atlaiko viską.

Tikėjausi, kad Turkijoje gulėsiu su kokteiliu rankoje ir ilsėsiuosi nuo mamiškos rutinos, tačiau gavosi kiek kitaip. Tad rekomenduoju nieko nesitikėti ir neprisigalvoti per daug. Dienas leidome baseinuose ar prie jų saldžiai snaudžiant ir tarpais eidavome pavalgyti ar išgerti spalvotų kokteiliukų. Sukau vis galvą dėl maisto, ką reiks duoti valgyti kūdikiui apart mišinuko, bet viešbutyje buvo garinto maisto ir kūdikiams, tad jaudintis nebuvo ko ir šioje vietoje.

Skrendu su metų vaiku į Angliją

Suėjo dukrai metai ir prasidėjo linksmybės. Žiemos šventėms skridome aplankyti artimųjų į Angliją. Patekome į virusų pinklias ir visi prasirgome kelionės metu. Sirgo ir Martyna pirmą kartą. Pavadinčiau ne kelione, o tragedija, nes sergant pačiai, rūpintis sergančiu vaiku nėra labai lengva ir smagu, o dar kai esi svečiuose.

Jau skrendant dukra apsivėmė lėktuve, įtartinai atrodė ir vykstant į oro uostą, bet tikėjomės, kad gal kažką netinkamo suvalgė. Lėktuve dukra pramiegojo visą skrydį kaip įprastai. Manome, kad dėl ausų užgulimo ji priprato Norvegijoje keliaujant kalnais, todėl jos tai neerzina. Pirmas dienas praleidome Londone svečiuose apsikabinę su arbatomis ir vaistais. Martyna atsigavo per pusantros paros su paracetamolio žvakutėmis ir Neurofen sirupu, kurį nusipirkome oro uoste Anglijoje.

Su ja atsigavau ir aš, tačiau susirgo vyras. Aišku, mes suaugę, tai ir pernešame virusus lengviau, tad nieko nelaukę išvykome į kitą miestą pas brolį kaip ir buvo planuota. Smagiai sutikę naujuosius metus, grįžome į Londoną ir už kelių dienų ruošėmės skrydžiui namo į Lietuvą. Nebuvo viskas taip paprasta, nes virusas vėl pasigavo mus ir smogė dar kartą vyrui ir dukrai. Nors vaikui temperatūra nebekilo, prasidėjo akių uždegimas. Prasikankinome šioje kelionėje, o grįžę namo greit pasveikome.

Sėdžiu ir galvoju, kokie geri buvo pirmi metai be sirgimų. O pirmas dukros susirgimas atnešę daug streso ir ašarų, bet atminkime, kad su kiekvienu susirgimu vaikas įgauna vis stipresnį imunitetą.

Turkijoje niekur nekeliavome, nes tai buvo mūsų poilsinė kelionė. Kitaip sakant paršelio atostogos. Taip pat nekeliavome dėl to, kad nevarginti vaikų ilgose kelionėse autobusais. Vis tiek dar ne kartą keliausime šeimos atostogų į Turkiją. Haha.. sakiau, kad ši šalis bus paskutinė mano kelionių sąraše, bet juk viskas apsiverčia kai turi vaikų.

Nepailsėjau taip, kaip norėjau, bet užtai turėjome smagų laiką su vandens pramogomis ir neribojamu maistu, gėrimais. Toks dviprasmiškas jausmas – kaip ir faina, bet tuo pačiu ir baisu pagalvojus kaip buvo apsiryta per pirmas dienas. 35 laipsnių karštyje migdyti kūdikį nebuvo labai smagus dalykas, bet įžvelgiant gerąją pusę – gražiai įdegėme su vyru saulėje stumdant vežimuką ratais viešbučio teritorijoje. Rekomenduoju visada įžvelgti gerąją pusę, tada ir gyvenimas bus pozityvesnis, o kelionės paprastenės.

Jeigu turite klausimų dėl kelionės su kūdikiu arba dvejojate ir ieškote palaikymo, parašykite man. Padiskutuosime jums rūpimais klausimais.